Vietinė mediena gali būti ne mažiau patvari nei atogrąžų medžiai

Mediena yra populiari medžiaga sode. Terasinės lentos, tinklinės sienelės, sodo tvoros, oranžerijos, pakeliamos lysvės, komposto dėžės ir žaidimų aikštelės bei vaikiški nameliai yra tik keletas variantų iš daugelio galimų medienos panaudojimo būdų. Mediena namams prideda nepakartojamo jaukumo, tačiau turi vieną rimtą trūkumą: ji nėra labai patvari ar ilgaamžė, nes anksčiau ar vėliau ją užpuls medieną naikinantys grybai, o šiltomis, drėgnomis sąlygomis, deja, bet ims pūti.

Vietinės medienos neįmanoma palyginti su tvirta atogrąžų mediena

Kadangi dauguma vietinių medienos rūšių nėra labai patvarios, atogrąžų mediena, tokia kaip tikmedis, bangkirai, bongossi (Sparnuotoji lofira) ir meranti (Raudonoji šorėja), daugelį metų buvo beveik neprilygstama statybinė medžiaga. Šiltame, drėgname atogrąžų klimate medžiai turi gintis nuo žymiai agresyvesnių medienos kenkėjų nei mūsų vietinės medžių rūšys. Dėl šios priežasties daugelis atogrąžų medienos rūšių turi labai tankią pluošto struktūrą ir taip pat kaupia eterinius aliejus ar kitas medžiagas, kurios atbaido kenksmingus grybus. Maumedžių, duglasinių eglių ir robinijos mediena iki šiol buvo laikomos naminių grindų alternatyvomis. Tačiau maumedis beveik nepasiekė tropinės medienos gyvavimo trukmės, o robinijų medienos galima įsigyti tik nedideliais kiekiais. Didėjančios atogrąžų medienos paklausos priežastis yra gerai žinoma – tai per didelis atogrąžų miškų eksploatavimas visame pasaulyje.

Bėgant metams buvo sukurti įvairūs procesai, kurių dėka mums įprastos medienos rūšys savo struktūra tampa patvarios ir ilgaamžės, todėl puikiai tinka grindims kloti ar kitoms tvirtumo reikalaujančios konstrukcijoms statyti. Dėl šios priežastis yra šiek tiek vilties, jog gali sumažėti atogrąžų medienos eksportas pasaulyje, nes kai nėra paklausos, nėra ir pasiūlos. Šiame straipsnyje pristatysime jums keletą svarbiausių medienos apdorojimo, kitaip tariant, apsaugos būdų ir kiek plačiau papasakosime apie slėginį medienos impregnavimą.

Medienos apdorojimo būdai

Svarbiausios medienos apdorojimo procedūros apima:

• slėginį impregnavimą,
• terminį apdorojimą,
• medienos konservavimą, impregnuojant vašku,
• medienos-polimero kompozicinę apdailą.

Slėginis medienos impregnavimas

Slėgiu apdorota mediena vis dar yra vienas iš populiariausių statybinių medžiagų sodo nameliams bei kitiems nedideliems pastatams.

Impregnavimas, pasitelkiant slėgį, yra gana senas terasinių lentų, pagamintų iš vietinės spygliuočių medienos, konservavimo būdas. Esant dideliam, maždaug 10 barų slėgiui, pailgame uždarame plieniniame cilindre – katile, medienos konservantas giliai įspaudžiamas į medienos pluoštą. Pušies mediena puikiai tinka impregnuoti slėgiu, o, pavyzdžiui, eglė tik ribotai sugeria konservantą. Šių rūšių medienos paviršius iš anksto perforuojamas mašina, siekiant padidinti įsiskverbimo gylį. Kai kurios impregnavimo sistemos veikia ir su neigiamu slėgiu: jos pirmiausia pašalina dalį oro iš medienos pluošto, o tada leidžia medienos konservantui tekėti į katilą esant teigiamam slėgiui. Po impregnavimo medžiaga fiksuojama specialiu džiovinimo procesu, kad vėliau išbėgtų kuo mažiau medienos apsaugos priemonių.

Slėgiu apdorota mediena yra nebrangi, bet ne tokia patvari kaip atogrąžų mediena. Tokiu būdu apdorota mediena neturėtų būti naudojama kaip terasinės lentos ar kituose pastatuose, kuriuos veikia nuolatinė drėgmė. Medienos apsaugos priemonė pakeičia jos spalvą – priklausomai nuo paruošimo, ji nusidažo rusva arba žalsva spalvomis. 

Ekologiniu požiūriu slėginis impregnavimas nėra visiškai nekenksmingas aplinkai, nes biocidinės boro, chromo ar vario druskos dažniausiai naudojamos kaip konservantai. Tai dar vienas argumentas nenaudoti jų kaip terasos lentų, nes ant medinių grindų dažnai vaikštoma basomis.