Islamo religinės šventės
|Kiekviena religija turi savas tradicijas ir įsitikinimus, todėl nenuostabu, jog skiriasi ir jų minimos šventės. Krikščionys negalėtų įsivaizduoti savo gyvenimo be Kūčių ar Kalėdų paminėjimo, tuo tarpu kitose religijose tai įprastos gruodžio mėnesio dienos – jie pagrindines religines šventes kalendoriuje žymi visai kitomis datomis. Apie krikščioniškąsias tradicijas esame skaitę ir girdėję ne vieną faktą, kai kurios iš jų yra išlikusios iki šių dienų, todėl kur kas įdomiau sužinoti, kuo gyvena kitų religijų atstovai.
Islamo religija Europoje nėra itin plačiai paplitusi, tačiau kad ir kur šiuo metu gyventų šią religiją išpažįstantys žmonės, svarbiausių religinių švenčių jie stengiasi niekuomet nepraleisti. Švenčiant yra garbinamas Alahas ir yra tikima, jog būtent jis suteikia malonę tai daryti – tokias progas tiesiog būtina išnaudoti ir atitinkamai jas pažymėti. Šventės sąvoka šioje religijoje yra pakankamai siaura, todėl išskiriamos dvi pagrindinės progos, kurias būtina paminėti kiekvienais metais.
Pirmiausia reikėtų paminėti, jog islamo religijoje labai svarbus pasninkavimo mėnesis, kuris vadinamas Ramadanu. Pasibaigus jam, islamo išpažintojai švenčia Id Al Fitr, arba kitaip – Pabaigos šventę. Ši šventė yra skirta padėkoti Dievui už tai, jog suteikė jėgų ištverti išsivalymo mėnesį ir tuo pačiu atsiminti šalia esančius – artimuosius, ar skurdžiau gyvenančius kaimynus. Šventės metu dalinamasi gera nuotaika, pamirštami visi nesutarimai, stengiamasi pavaišinti ir pasidalinti su kitais savo užgyventomis gėrybėmis.
Tuomet, kai nuo Ramadano praeina keturiasdešimt dienų, minima ir kita islamo religinė šventė – Id Al Adha, plačiau pasaulyje žinoma kaip avinėlių aukojimo šventė. Pati šios šventės specifika šiek tiek primena mums puikiai pažįstamas Kalėdas, kadangi skatinamas šeimų, giminių ir kaimynų bendravimas, dalinamasi dovanomis ir neapsieinama be gausaus ir sotaus vaišių stalo. Skirtumas tik tas, jog šios islamo šventės metu, aukojama avis, o jos mėsą dalinasi visi bendruomenės nariai, nepamirštant ir vargingiau gyvenančiųjų.
Nors islamo religijos įsitikinimai gerokai skiriasi nuo mums įprastų, vis dėl to pagrindinių švenčių idėjos nėra svetimos ir krikščionybei. Meilė šeimai ir pagalba skurstančiam – pagrindinės gero žmogaus vertybės, kurios nepriklauso nei nuo rasės, nei nuo tikėjimo.