Lietuva – Anglija – Lietuva

Emigracija yra laikomas žmogaus persikėlimas nuolatiniam gyvenimui iš vienos šalies į kitą. Emigrantais, išeiviais asmenimis, yra laikomi žmonės, kurie yra oficialiai pranešę apie savo išvykimą į kitą šalį. Pati emigracija nėra blogas reiškinys, tačiau dideli jos mastai sukelia neigiamas pasekmes. Vyksta demografinės struktūros pokyčiai: sensta visuomenė, išsikeliant darbingo amžiaus žmonėms – mažėja mokesčių mokėtojų skaičius ir šalies produktyvumas. Taip pat nuteka protai, prarandamos investicijos į žmogų. Kai kuriuose sektoriuose didėja kvalifikuotų specialistų poreikis ir šokteli atlyginimai.

Pavieniams individams emigracija sukelia ir teigiamų pasekmių: išsikeldami į turtingas šalis, jie daugiau uždirba, lavina kalbos įgūdžius, įgyja naujos patirties. Gerėjanti ekonominė situacija atsispindi migracijos statistikoje – lietuviai ima grįžti atgal į Lietuvą. Žinoma, yra sričių, kurių emigracija nepaveikia, o kai kurios sritys iš emigracijos dar ir pelno gauna. Tarkime, krovinių pervežimas Anglija – Lietuva ar Lietuva – Anglija, nes XXI a. apie 200 000 migrantų iš Lietuvos persikėlė gyventi į Jungtinę Karalystę. Žmonės, persikraustydami gyventi svetur, samdo krovinių pervežimo paslaugas teikiančias įmones, užmezga verslo ryšius, pradeda į Lietuvą importuoti prekes ir taip leidžia užsidirbti Lietuvos krovinių pervežimo įmonėms. Net pats „proto nutekėjimo“ reiškinys turi savų pliusų: išsilavinę žmonės, kvalifikuoti specialistai, talentingi sportininkai ar menininkai, jie garsina Lietuvos vardą ir kelia jos autoritetą.

Truputėlis statistikos – nepriklausomybės metais iš Lietuvos emigravo kiek daugiau nei ketvirtadalis Lietuvos gyventojų. Tik 2013 metais emigracijos rodikliai nežymiai sumažėjo ir išaugo imigracija. Bet visgi, tais metais emigravo 1,8 karto daugiau žmonių nei imigravo. Valstybė šių skaičių suvaldyti negali, belieka tikėtis, jog emigrantai planuoja grįžti ir padėti Lietuvos ekonomikai atsigauti.