Kaip vyksta ugdymo procesas privačiose mokyklose?
Geri tėvai rūpinasi, kad jų vaikai įgytų puikų išsilavinimą, kuris paskui labai pravers jų gyvenime. Dėl šios priežasties kai kurie iš jų savo atžalas pasiunčia mokytis į privačias mokyklas, nes ten mokiniams žinios perduodamos ne sauso kalimo, o kūrybiško bei kritiško aplinkos ir socialinės aplinkos vertinimo principu.
Ko tėvai tikisi iš privačių mokyklų?
Tėvai savo vaikus leidžia į privačias mokyklas todėl, jog tikisi, kad jos suteikia daugiau galimybių tobulėti jauniems žmonėms. Pavyzdžiui, privačios mokyklos Vilniuje savo auklėtinius auklėja draugiškumo ir tolerancijos dvasia. Jose dirba savo profesijai tikrai atsidavę pedagogai, kurie stengiasi, kad mokiniams būtų sudarytos kuo palankiausios sąlygos siekti žinių. Čia požiūris į besimokančius yra visiškai kitoks nei tradicinėse valstybinėse mokyklose.
Kokia psichologinė aplinka vyrauja privačiose mokyklose?
Privačiose mokyklose jų auklėtiniai gali ramiai, be stresinių išgyvenimų mokytis, nes čia yra išgyvendintos sąlygos plisti patyčioms ir bet kokios rūšies smurtui. Be to, pedagogai randa būdų, kaip kūrybiškai perteikti mokiniui mokomąjį dalyką, todėl mokymo procesas tikrai nebūna nuobodus. Todėl patiems mokiniams patinka mokytis privačiose ugdymo įstaigose.
Kam privačiose mokyklose yra skiriamas pagrindinis dėmesys?
Tiek valstybinės, tiek privačios mokyklos mokinius privalo ugdyti pagal Švietimo ir mokslo ministerijos patvirtintą programą. Tačiau privačiose mokyklose vis dėlto yra suformuota geresnė psichologinė aplinka, kuri vaikui leidžia tobulėti visomis prasmėmis. Jose ypatingas dėmesys yra skiriamas dvasinių ir etinių vertybių puoselėjimui.
Kokią naudą vaikams duoda dorovinių vertybių statymas į pirmą planą?
Dorovinis ir dvasinis auklėjimas turi ypatingą vertę, nes jo dėka mokiniai užauga ne materialistais, egoistais, kuriems gyvenime nebūna nieko švento, kurie vien dėl savo interesų gali vardan savo karjeros „lipti per kitų galvas“. Privačiose mokyklose vaikai išmoksta bendrauti su bendraamžiais turinčiais vienokį ar kitokį neįgalumą, jie išmoksta gerbti ir užjausti kitus, kai šiuos užklumpa gyvenimo negandos. Jie užauga savarankiškais, turinčiais savo nuomonę ir gebančiais ją apginti žmonėmis, kokių labai reikia gimtajam kraštui, kad jis galėtų klestėti ir būti gerbiamas kitų šalių tarpe.
