Teisininkai: kokie jie buvo anksčiau, o kokie dabar?

Teisininkai – kaip apibrėžia dabartinis lietuvių kalbos žodynas, yra teisės mokslų specialistai, juristai. Jau nuo pačių seniausių laikų, šios specialybės atstovai buvo itin gerbiami ir vertinami, o juo tapti galėdavo taip pat ne bet kas. Nors bėgant amžiams daugelis dalykų ir pasikeitė, tačiau teisininkų statusas vis tiek išliko prestižinis tiek pasaulyje, tiek čia, Lietuvoje.

Visų teisės normų žinovai teisininkai dar ankstyviausiuose žmonijos amžiuose pradėjo sudarinėti savotiškus teisės nuostatų rinkinius kodeksus. Šie įstatymų rinkiniai buvo grynų gryniausi šiuolaikinių teisės kodeksų pirmtakai. Juose atsispindėjo didelė dalis to meto kultūros bei mentaliteto. Bene ryškiausias Antikos laikų pavyzdžiai galėtų būti filosofai, kurie filosofijos mokslą glaudžiai suderino ir realiame gyvenime taikė su teise.

Negalima pamiršti ir prieš tai egzistavusių Senųjų civilizacijų, tokių kaip Mesopotamija ar Egiptas, kuriose teisės mokslui jau tada buvo padėtas itin tvirtas pamatas. To meto teisininkai taikė įvairias bausmes, sankcijas, aiškino ir spręsdavo kylančius ginčus.

Bėgant laikui, teisininkai tik tobulėjo, tačiau išliko tokie pat griežti teisės disciplinos atžvilgiu. Ir nors Viduramžiais, kai didžiausias teisėjas visuomenei buvo Dievas, teisės mokslas šiek tiek sustojo tobulėjęs. Bet vėliau, kiekvienos šalies teisės normos buvo dar griežčiau sisteminamos, tvarkomos bei priskiriamos į atskiras teisės rūšis. Kitaip tariant, ilgainiui atsirado darbo, civilinė, administracinė, baudžiamoji teisė.

Šiandien teisininkai taip pat turi savotišką reputaciją visuomenėje: daugeliui jie ir tebėra išlikę didžią galę savo rankose telkiančiais asmenimis. Be kartkartėmis pasirodančių nedorų teisės profesionalų, šie specialistai vis dar tebėra vieninteliai kurie gali padėti greitai ir lengvai išspręsti kilusias turto, darbo santykių, nusikalstamos veikos ir kitas problemas.