Ką reikia žinoti išeinant iš darbo?
Dažnai pasitaiko atvejų, kai darbuotojai be rimtos priežasties nusprendžia išeiti iš darbo savo noru. Pagal Darbo įstatymo 55 straipsnio 1 dalį prašymas nutraukti darbo santykius paduodamas praėjus 20 kalendorinių dienų. Pažymėtina, kad prašymą galima pateikti atostogų ar ligos metu. Taip pat galite pateikti prašymą dėl kasmetinių atostogų. Pasibaigus terminui, darbdavys nutraukia darbo sutartį, o darbuotojas – darbo santykius su įmone. Jei darbdavys nesutinka atleisti darbuotojo anksčiau laiko, darbuotojas privalo dirbti iki atleidimo iš darbo dienos, priešingu atveju nedirbimas bus laikomas pravaikšta.
Jei įmonė dirba pagal patvirtintą einamąjį planą, kaip bus skaičiuojamas terminas?
Įstatymas reikalauja 20 kalendorinių dienų, todėl skaičiuojamos kalendorinės dienos, o ne darbo dienos pagal grafiką (konkretiems darbuotojams). Darbo dienų ar valandų skaičius per savaitę neturi nieko bendra su termino skaičiavimu. Įspėjimo terminas taikomas tiek terminuotoms, sudarytoms ilgesniam kaip vieno mėnesio laikotarpiui, tiek neterminuotoms darbo sutartims.
Klasikinis atleidimo scenarijus: darbuotojo prašoma pasirašyti ant kilimėlio ir jis verčiamas pasirašyti prašymą išeiti iš darbo savo noru.
Valstybinės darbo inspekcijos duomenimis, darbo sutartis nutraukiama darbuotojo savo noru be pateisinamos priežasties, t.y. taip, darbuotojo prašymu išeiti iš darbo savo noru. Vien 2018 metais Darbo ginčų komitetas šiuo pagrindu išnagrinėjo 135 darbuotojų prašymus netinkamai atleisti iš darbo. Nemokamą teisinę pagalbą teikiančios VU Teisės klinikos konsultantų teigimu, darbuotojų sprendimą savo noru nutraukti darbo santykius retai lemia tikri jų norai. Lietuvos Respublikos darbo kodekso 55 straipsnis numato, kad darbuotojas turi teisę nutraukti neterminuotą darbo sutartį ir terminuotą darbo sutartį, sudarytą ilgesniam kaip vieno mėnesio laikotarpiui, savo iniciatyva be svarbių priežasčių rašytiniu pareiškimu, apie tai įspėjęs darbdavį ne vėliau kaip prieš 20 kalendorinių dienų. Darbdaviui sutikus, darbo sutartį galima nutraukti ir nepraėjus numatytam įspėjimo terminui. Darbuotojas turi teisę atšaukti pareiškimą nutraukti darbo sutartį ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo jo padavimo dienos. Vėliau toks pareiškimas gali būti atšauktas tik sutinkant darbdaviui. Jeigu sutartyje buvo nustatytas išbandymo laikotarpis, tai darbuotojas gali pasinaudoti galimybe nutraukti darbo sutartį per bandomąjį laikotarpį, įspėjęs darbdavį per 3 darbo dienas. Darbuotojui suteikiama teisė atšaukti tokį įspėjimą ne vėliau kaip kitą darbo dieną po jo pateikimo.
Pažymėtina, kad darbuotojui be svarbios priežasties savo noru nutraukus darbo sutartį, išeitinė išmoka ir ilgalaikės darbo išmokos nemokamos
Be to, kai kuriais atvejais darbuotojams gali tekti atlyginti savo darbdaviams išlaidas už darbuotojų mokymą ar perkvalifikavimą. Todėl socialiniu požiūriu toks darbo sutarčių nutraukimo būdas yra visiškai nepalankus darbuotojams. Kartu tai paaiškina, kodėl darbdaviai gali netinkamai paveikti ir priversti darbuotojus „savanoriškai“ palikti darbą. Darbuotojo valia nutraukti darbo sutartį turi būti susiformavusi laisvai, nepatiriant darbdavio įtakos ar spaudimo. Susiklosčius priešingai situacijai, rekomenduojama nedelsiant kreiptis į darbo ginčų komisiją. Prašymas ir rašytiniai įrodymai pateikiami darbo ginčų komisijai, veikiančiai prie Valstybinės darbo inspekcijos teritorinio skyriaus, kurio teritorijoje yra darbuotojo darbovietė. Faktą, kad darbuotojo pareiškimas nutraukti darbo sutartį neatitiko jo tikrosios valios, turi įrodyti pats darbuotojas. Todėl pirmiausia, patyrus darbdavio spaudimą, patartina bendrauti su darbdaviu elektroniniu paštu ar tekstinėmis žinutėmis, kad būtų lengviau įrodyti neteisėtus veiksmus. Antra, darbuotojas gali kreiptis į kartu dirbančius kolegas, kurie galėtų paliudyti, jog iš darbdavio pusės buvo daromas spaudimas išeiti iš darbo. Jei kolegos atsisako liudyti, galima bandyti surasti buvusius darbuotojus, kurie galbūt susidūrė su ta pačia problema.
